Moksleiviai, studentai, verslininkai ir daugelis kitų, kurie naudojasi kompiuteriu savo kasdienėje veikloje, neapsieina be patogaus būdo gabenti savo dokumentus ir kitus failus laikmenoje. Atėjus laikui įsigyti ar pakeisti senąjį atmintuką nauju, iškyla klausimas – kuris iš jų yra tinkamiausias?

Yra tikrai nemažai atmintukų rūšių, pateikiamų rinkoje ir pirkėjai gali lengvai pasimesti, norėdami išsirinkti sau geriausią variantą. Svarbiausia yra nusistatyti, kaip atmintukas bus naudojamas, kokios apimties duomenys į jį bus keliami. Renkantis, vartotojai turėtų remtis talpos, duomenų perdavimo greičio bei dizaino kriterijais.

Dažniausias klausimas, kurį pirkėjas sau užduoda, rinkdamasis atmintuką, tai – kokia talpa man yra reikalinga? Atsakymas priklausys nuo to, kokio tipo duomenys bus saugomi jame. Beveik visi šiuolaikiniai atmintukai įvardija savo talpą gigabaitais (GB). Atmintukų talpa gali žymiai skirtis: nuo 4 GB ar mažiau iki 100 GB ir daugiau. Kaip ir galima tikėtis, didesnės talpos atmintukai kainuos daugiau. Vartotojai, norėdami būti tikri, jog turės pakankamai vietos savo failams, turėtų patikrinti jų dydį (nusistatyti keliamų duomenų vidurkį) ir tuomet ieškoti sau tinkamos talpos atmintuko. Kad būtų lengviau orientuotis: 4-8 GB talpos atmintukai labiausiai tiktų tekstiniams duomenims, dokumentams, JEPG nuotraukos; 16 GB atmintukas talpina dideles, aukštos kokybės nuotraukas, lenteles, grafikus, dokumentus su grafiniais elementais, muzikos failus (jeigu keliamas iškart visas albumas); 32 GB talpos atmintukai tinka, keliant didelio dydžio garso ar vaizdo įrašus, sudėtingesnes grafikos, meno technologijas.

Kitas svarbus kriterijus, renkantis atmintuką, yra duomenų perdavimo greitis (nurodoma kaip MB/s). Tai reiškia, kaip greitai duomenys bus nuskaityti ir įrašyti. Daugelis atmintukų nurodo du skirtingus greičius: vienas nurodo duomenų nuskaitymo greitį, o kitas jų įrašymo.

Dauguma produktų yra nuolat tobulinami, ne išimtis ir atmintukai. Sparčiai vystantis jų technologijai, buvo sukurta įvairių versijų, kuriomis buvo siekiama išplėsti atminties talpą, padidinti perdavimo greitį bei neatsilikti nuo atsinaujinančių USB formų. Atmintukai yra skirstomi pagal jų kartas.

Pirmoji karta. Pirmą kartą atmintukai, talpinantys vos kelis megabaitus, buvo parengti 2000 metais.

Antroji karta (USB 2.0). Šie atmintukai siūlo padidintą perdavimo spartą ir gerokai didesnę talpą nei pirmieji. Gali saugoti keletą GB duomenų.

Trečioji karta (USB 3.0). Vėl žymiai padidintas perdavimo greitis, gali nuskaityti ir įrašyti duomenis 10 kartų greičiau nei antrosios kartos atmintukai.

Nors paminėtieji kriterijai yra svarbiausi, renkantis atmintuką, vertėtų nepamiršti dar keletos veiksnių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
Kaina. Atmintukų kaina gali labai skirtis tarp gamintojų ir modelių. Žinoma, puiku, jei randame daiktą gera kaina, tačiau derėtų nepamiršti, jog dažnai nedidelės kainos gali atspindėti medžiagų kokybės ar meistriškumo stokos rezultatą.

Dizainas. Yra sukurta daug įvairaus dizaino atmintukų, siekiant suteikti kuo didesnį patogumą jais naudojantis. Kai kurie atmintukų stiliai yra išties patogūs ir naudingi, bet yra ir tokių, kurie labiau apsunkino naudojimąsi, pavyzdžiui, nuimami dangteliai, kurie gali pasimesti.

Ilgaamžiškumas. Jei įprastai atmintukas naudojamas tiesiog tarp dviejų kompiuterių namie ir darbe, galbūt ir neverta rūpintis dėl jo korpuso ilgaamžiškumo. Tačiau jeigu atmintukas visuomet guli kišenėje ar netgi gali būti prisėstas, tuomet vertėtų pagalvoti apie jo patvarumą. Judantys komponentai gali sulūžti ar tiesiog susidėvėti per tam tikrą laiką.

Patiko (0)

Rodyk draugams