CV yra gyvenimo aprašymas, kuriame pateikiame savo profesinį kelią nuo pradžios, kai tik pradėjome pardavinėti ledus vasarą, iki pat dabartinės drebančios kėdės. Jame svarbiausia yra išsilavinimas ir darbo patirtis. Dar svarbi viena eilutė pačiam CV gale „Pageidaujama alga”… Kaip man visa tai nusibodo! Ir kokias gi išvadas apie darbuotojo kompetenciją galima sakyti matant, kad prieš 10 metų jis dirbo banke, klientų aptarnavimo skyriuje? Iš tikrųjų žmogus nešiojo popierėlius nuo vieno privačių klientų vadybininko prie kito, darė kavą ir nuolat klausė kas ką kalba „perechūrų” metu… Be to po tos banko aferėlės jis sėkmingai 4 metus darbavosi mokesčių inspekcijoje, o dar 3 - reklamos agentūroje, o pastaruosius 2 metelius vadovavo trims grožio salonams (apsivedė juos kartu su žmona…). Ką toks žmogus galėtų daryti prie bankroto slenksčio esančioje logistikos bendrovėje, kuri ką tik gavo tokį nuostabų gyvenimo aprašymą? Arba nieko, arba padaryti įmonę pelningą. Deja, tokio žmogaus įmonė nepriims, jei jo paklaus:

Ką tu dirbai seniau?

Esminis klausimas yra:

Ką tu moki dabar?

Kaip atsakyti į šį klausimą? Pabandysiu pateikti pavyzdį, kuris bus kaip alternatyvus mano CV.

**************************************

Kas aš toks? Esu Marius Kuitniauskas, gyvenu Vilniuje, 30 metų amžiaus, vedęs nuostabią žmoną Vilmą (vaikų dar neturime).

Ką aš moku? Moku nemažai naudingų dalykų:
- Ieškoti, skaityti ir analizuoti. Moku naudotis paieškos sistemomis ir susirasti man reikalingos informacijos per gana trumpą laiką. Kadangi skaitau ir rašau anglų, rusų ir lietuvių kalbomis, galiu surasti labai daug informacijos, ją perleisti per savo kaukolėje esantį filtrą, įdomesnes nuotrupas atsiminti, o visumą sugromuluoti ir pateikti savo pasvarstymus, kaip galima panaudoti vieną ar kitą aprašytą patirtį.
- Rašyti. Savo mintis moku sklandžiai aprašyti, kadangi mano specialybė - RAŠYTOJAS (Tiksliau sakant, žurnalistas: Vilniaus Universitetas, Žurnalistikos institutas 1997-2001 m.). Mintis galiu aprašinėti ir lietuviškai ir angliškai. Už savo „bazarą” atsakau - nerašau netiesos, tik faktus ar nuomones, nesiekiu nieko įžeisti, pakenkti ar kitaip sumurkdyti į balą. Kritika, kad ir aštresnė, per ilgesnę perspektyvą žiūrint, yra naudinga. Galiu rašyti išsiplėsdamas, kartais net pritempdamas tekstą prie pagrindinės temos. Galiu rašyti trumpai (mėgstu labiau nei pilstymą iš tuščio į kiaurą) - 140 Twitterio simbolių beveik pakanka…
- Bendrauti. Galiu kalbėti telefonu, nors nelabai mėgstu. Galiu rašyti oficialius laiškus ir siųsti juos faksu, bet irgi nemėgstu. Galiu rašyti el. laiškus, ką labai esu pamėgęs. Taip pat mėgstu bendrauti bet kokia chato programa - Skype, MSN Live Messenger, Gtalk. Galiu bendrauti bet kuriame socialiniame tinkle. Prieš keletą metų buvau labai aktyvus Biteplius.lt virtualios bendruomenės narys (mano nickas - maruxz, buvau „Noriu Susipažinti” klubo vienas iš moderatorių), todėl labai gerai susipažinęs su virtualaus bendravimo ypatumais. Faktas, kad susiradau savo žmoną per Draugas.lt turėtų dar labiau patvirtinti mano virtualaus bendravimo sugebėjimus. Visa tai vainikuoti turėtų 5 metų darbo su kolegomis (buvau PokerNews.com portalų projektų vadovas) visose pasaulio šalyse patirtis.
- Persikūnyti. Gal ir nepatikėsite, bet galiu įsijausti į paprasto žmogaus kailį ir iš jo varpinės pasižiūrėti į tam tikrus dalykus. Net TV reklamą galiu žiūrėti ir traktuoti skirtingai. Tai išmokau dirbdamas žurnalistu, kai paprastiems kaimo žmoneliams reikėdavo paaiškinti sudėtingai surašytus valdžios sprendimus. Kurdamas interneto svetaines apsimesdavau paprastu lankytoju, kuris ką tik išmoko naudotis kompiuteriu ir papuolė į informacijos sąšlavyną, ir svarsto kur čia rasti informaciją puslapyje. Jei protingai kalbėt - neblogai išmanau interneto portalų „usability”.
- Vertėjauti. Dažnai vadovų kalbą reikia išversti į darbuotojams priimtiną kalbą. Programuotojo kalbą reikia paaiškinti vadovui ir dizaineriui. Dizainario sapalionių teksto redaktoriai irgi ne visada supranta. Galų gale reikia paaiškinti valytojai, ką męs čia veikiame, nes jai kompiuteris - vis dar dėžės formos blogio sėkla…
- Reklamuoti ir spaminti. Galiu internete pareklamuoti tai, kas man patinka, paspaminti tai, už ką man moka pinigus, ir atvirkščiai. Moku nemažai visokių triukų ir nuolat domiuosi naujovėmis. Žodinė reklama yra daug geresnė nei vaizdinė, todėl vienas straipsnis apie Kauno zoologijos sodą gali daugiau žmonių ten atvesti, nei baneris Delfyje. Suprantu, kaip svarbu palaikyti prekės ženklo gerą vardą ir kodėl reikia kartas nuo karto išlįsti į viešumą.
- Išnaudoti kitus. Jei negali pats padaryti kažkokio darbo - paprašyk pagalbos kitų. Jei kitiems nėra už tą pagalbą mokama, įtikink, kad vis tiek reikia tai padaryti. Štai jums ir klasikinis išnaudojimo atvejis, bet man jis - pats nemaloniausias. Dirbdamas tarptautinėse komandose suvokiau, kad būtina išnaudoti žmonių patirtį ir ryšius, jei jų pačių sugebėjimų nupirkti negalima. Mėgstu turėti asistentą - žmogų, kuris daro darbus, kurių nemėgstu arba neturiu laiko, nes jie reikalauja krapštumo (ir kruopštumo). Jei pats neturi kai kurių darbui reikalingų charakterio savybių - pavesk tuos darbus asistentui, nes jam bus paprasčiau susitvarkyti. Tai ne manipuliacija - tai gerojo išnaudojimo pavyzdys, kai komanda pasidalina darbais ir optimaliai greitai ir efektyviai juos atlieka.
- Skaičiuoti pinigus. Esu tikras lietuvis, todėl svetimų pinigų skaičiavimas man į kraują įaugęs. Galiu suskaičiuoti, kiek pastangų prireiks įgyvendinti vieną ar kitą projektą, kiek laiko užtruks, kiek papildomai reikės primokėti, kiek pinigų reikia uždirbti įmonei, kad visi būtų laimingi ir garantuoti dėl savo darbo vietos. Kitaip sakant, moku skaičiuoti ROI. Stengiuosi taupyt kompanijos pinigus, bent jau kanceliarinių sąskaita (visada rašausi pastabas ant kitos panaudoto lapo pusės).
- Apsiginti. Ginu savo idėjas kaip liūtas, jei dėl jų pats neabejoju. Ginu savo komandą kaip tigras, jei ja pasitikiu. Ginu savo kompaniją kaip lokys, nes tai ne tik alga ir darbo vieta, tai - lojalumas. Ginu savo šeimą ir pažiūras, nes tai vienintelis mano turtas, kurį turiu. Deja, nemoku apginti savo vardo, todėl daug kas mane laiko nerimtu žmogumi. ;) Bet čia jau jų problema, nes „šunys loja, o karavanas - žingsniuoja”…

Kai nepadeda įprastinės priemonės, tenka nustatyti va tokią rožą

Kai nepadeda įprastinės priemonės, tenka nustatyti va tokią rožą

- Valdyti. Kas sakė, kad demokratija - pati tobuliausia santvarka? ;) Tenka įvesti valdovo instituciją vietoj projektų vadovo, nes tik besalygiškas užduočių vykdymas ir atsakomybės delegavimas vienam žmogui gali padėti įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Prisiimdamas atsakomybę už komandą, su kuria dirbu, privalau būti tikras, kad jie padarys viską, kad ir kaip beprotiškai tai atrodytų (aišku, į šulinį šokti neliepiu). Esu labai reiklus kitiems, bet dar reiklesnis sau. Tai padeda atlikti darbus kokybiškiau.
- Juokauti. Humoras darbe atlieka labai svarbų darbą - atpalaiduoja žmones nuo streso, kurį pats, kaip vadovas ir sukeliu. Pajuokauti mėgstu kandžiai ir kartais aštriai. Inteligentiški juokeliai man ne pakeliui, nes esu kilęs iš kaimo, kur žmonės gyvenimo į vatą nevynioja (vynioja į ruberoidą…)
- Dairytis į šalis. Domėjimasis naujausiomis madomis, technologijomis, sprendimais, paslaugomis ir t.t. atveria akis ir suteikia naujų idėjų. To neužtenka, nes domėtis reikia ir komandai, tad tai yra komandinis darbas. Kitaip gali tapti išprotėjusiu pranašu, kai pradeti aiškinti, kad REIKIA kurti atskirą svetainės dizainą iPhonui, nes po 2 metų visi mes tik tokiais telefonais tesinaudosime.

Dar moku šio bei to, be to, greitai mokausi :)

Kažin, ar šis sąrašas geriau už mano CV?

Dar ir anglšką CeeVee pasidariau…

Patiko (0)

Rodyk draugams