Apie bele ką (kaip įprasta Lietuvoje)

internetas, socialiniai tinklai, darbas, reikalai per asmeninę prizmę

Renkantis berniukų vardus visada susiduriama su dilema - ar jis bus pasaulio užkariautojas, ar svarbus politinis asmuo iš senovės, ar tiesiog taikus ir geras asmuo, kuriuo gėrėsis visi… Pasaulio užkariautojai mirė jauni ir ne sava mirtimi, tad jais vadinti rizikinga. Aišku, juokauju.

Svarbiausias momentas yra vardo prasmingumas, taip pat ir kitų vardų istorija.

Kas gi sieja šiuos kelis įdomius vardus: Vaidas, Irmantas, Rimas, Algis, Kęstas, Laimonas, Vykintas, Gediminas?

Visi jie - lietuviški. Pas mus vardai būna kilę iš kelių šalių. Visų pirma, tai lotyniški vardai, tada graikiški. Turime nemažai biblijinių vardų, tad galima sakyti, kad jie hebrajiški, nors tai nėra visiškai tiesa. Nemažai turime germaniškų vardų, nes viduramžiais su vokiečiais kovojome kelis šimtus metų. Panašiai ir su skandinavais - vikingai mūsų žemėse buvo dažni svečiai, kaip ir mes jų. Pasakysite, kad turime daug rusiškų vardų? Deja, tai netiesa… Patys rusai turi išlikusių rusiškų vardų labai mažai. Dažniausiai jų vardai graikiškos kilmės. Angliškų vardų tikrai neturime, kaip ir turkiškų. Kodėl? Patys anglai savo vardus yra praradę, savo berniukus vadina keltiškais (airių ir valų protėviai), gėliškais (škotų protėviai) ir lotyniškais vardais. Galime didžiuotis, kad turime išlikusių daugybę lietuviškų vardų, kurie taip sunkiai ištariami užsieniečiams.

Šie vardai praranda populiarumą. Populiarūs vardai yra tie, kuriais pavadinama kiekvienais metais bent 10 vaikų. Gaila, kad ne visi iš minėtų sulaukia tokio masto. Svetainės vardai.vlkk.lt duomenimis, minėtieji vardai sparčiai nyko ir mažėjo. Labai gaila, bet jie tikrai gražūs ir prasmingi. Kodėl jie nyksta? Kaltas tėvų pomėgis duoti vaikams negirdėtą vardą, kartais pamirštant, kad jam reikės socializuotis tam tikroje aplinkoje.

Sutrumpinimai - svarbu. Visi šie vardai turi sutrumpinimus. Irmantas - Irmis, Rimantas - Rimas, Vaidotas - Vaidas, Algirdas - Algis ir t.t. Šiuolaikinėje visuomenėje kur susirašinėjimas žinutėmis yra naujas bendravimo būdas, sutrumpinimas labai svarbus. Reiškia šie vardai galėtų būti populiarūs jaunimo tarpe. Jie patogūs ne tik tėvams šaukti vaikus, ar treneriams - ant savo auklėtinių įvairiose sporto šakose.
Irmantas, Rimas, Vaidotas - tai prasmingi vardai, kilę iš senų lietuviškų žodžių „rimti”, „matyti”, „išvysti”. Tokie vardai simbolizuoja išmintį - aukštesnius dalykus nei gamtos reiškiniai, medžiai ar daiktai.
Taigi, jei renkate vardą savo berniukui, kuris tuoj išvys pasaulį, neišbraukite šių vardų iš sąrašo. Jie tikrai gražūs ir prasmingi. Nebent jau turite 5 vaikus ir visų jų vardai prasideda iš G raidės ;) Arba visi sūnūs turi būti pavadinti senelių vardais.

Nepriimtina pagoniška kultūra ir reikia vadinti vaikus krikščioniškais vardais? Duokite jiems du vardus, pavyzdžiui Jonas Algirdas arba Jurgis Irmantas arba Lukas Rimantas. Kai vaikas sulauks pilnametystės, jam bus paprasčiau pasirinkti, kokiu vardu jį šauks aplinkiniai.

Rodyk draugams

juoda katėJuodai katei perbėgus kelią ne vienas tikriausiai vis dar pagalvojame, kad tai negeras ženklas. Ar kada susimąstėte, iš kur atsirado šis prietaras?

Katėms įvairiose kultūrose priskiriamos tam tikros savybės: gudrumas, aiškiaregystė, sumanumas, jausmingas grožis, moteriškas pyktis. Asociacijos atkeliavo dar iš senųjų kultūrų: Egipto, Kinijos, Romos, Indijos ir t.t. Egipte šie gyvūnai buvo laikomi laimę nešančiais ir šventais -  ikonografijoje katinas vaizduojamas saulės pagalbininku, kuris nutraukia galvą požemių gyvatei. O štai senovės Romoje katė dėl išskirtinio charakterio buvo laikoma laisvės emblema. Indijoje ji simbolizavo moterišką grožį. Islamo išpažinėjai kates laikė džinų įsikūnijimu, o senovės keltai juodoms katėms priskyrė piktų kėslų įtakojamą gudrumą. Na, štai, rodos, artėjame prie mūsiškio prietaro apie juodas kates.

Katės į Lietuvą atkeliavo tik XIV amžiaus pabaigoje. Pirmieji kačių skeletai rasti Kernavėje ir Maišiagaloje, jie datuojami 1390 m. Kodėl taip vėlai? Pagonys lietuviai dar nežinojo druskos ir negalėjo konservuoti, tad mėsa buvo valgoma tik po medžioklės ar skerstuvių. Lietuviai ilgiau išlaikyti mokėjo tik lašinius, kartais turėdavo žuvies. Namuose nebuvo lovų (tik suolai), krosnies: vietoj jos patalpos viduryje kūrenamas laužas. Tad namuose laikyti gyvūnus, kurie be to, kad gaudo peles, daugiau jokios naudos neneša (priešingai nei šunys), bet jais vis tiek reikia rūpintis, tikrai nebuvo prasmės. Manoma, kad pirmąsias kates į rezidenciją, esančią ant Aukuro kalno, Kernavėje, parsivežė Traidenis arba Mindaugo pasiuntinys pas popiežių Parbus.

Bet kuriuo atveju katės Lietuvoje pasirodė jau gerokai įsibėgėjus Inkvizicijai (šventieji bažnytiniai teismai atsirado XII amžiuje). Europoje įsigalėjus krikščionybei, Bažnyčia ėmėsi visų veiksmų, kad išrautų iš paprastų žmonių atminties ir gyvenimo net mažiausias pagonybės apraiškas. Tai buvo daroma priskiriant pagoniškuosius simbolius, tikėjimus ir papročius šėtoniškais, kilusiais ne nuo Dievo. Katinai, kaip nepaprastai pagonių garbinti gyvūnai, taip pat pateko į Bažnyčios nemalonę, o įsibėgėjus Inkvizicijai juodas katinas namuose buvo laikomas įrodymu, jog tų namų moterys yra raganos. Taigi, švelnioji katytė, į Lietuvą atkeliavusi tik XIV a. pabaigoje, kartu atsinešė ir visą nemalonų bagažą, vadinasi ir tikėjimą, kad juodas katinėlis yra piktą lemiantis ženklas.

Rodyk draugams

Žmonės, kurie planuoja įsigyti arba jau įsigijo naujus namus pradeda smarkiai domėtis įvairiomis statybos ir interjero technologijomis. Šis trumpas straipsnis - būtent jiems, nes pabandysiu paaiškinti, iš ko gaminamas parketas, ir kodėl būtent jį reikia rinktis. Grindys - svarbi namų dalis, galima sakyti, pagrindas, todėl apie jas žinoti pravartu visiems.

Visų pirma reikia suvokti, kad esame Lietuvoje - miškų krašte. 25 procentai Lietuvos teritorijos yra dengiama miškų. Esame viena iš miškingiausių Europos šalių su natūraliais miškais ir daug medienos šaltinių, dėl to miško pramonė Lietuvoje klesti. Klestės ji dar kurį laiką, nes sumaniai apsodinami jaunuolynai per 20-30 metų subrandins naujus miškus, kurių medžiai bus tinkami medienos pramonei, tačiau tik spygliuočiai, nes lapuočiai auga lėčiau. Nesigilinsiu į miškininkystės plonybes, ilgametes strategijas, bet galiu pasakyti tik tiek, kad medienos nepritrūksime. Dėl to galime didžiuotis, kad nemažai gryno medžio dirbinių yra pagaminta iš lietuviško medžio. Grindys - vienas iš tų gaminių.

Grindis galima daryti iš trijų skirtingų medžiagų - betono ant viršaus uždedant kiliminę dangą, laminato, gaminamo iš medžio atliekų ir parketo - natūralaus medžio lentelių. Visi trys būdai yra puikūs, tačiau parketas - natūraliausias ir mums artimiausias būdas pastatyti puikias ir ilgaamžes grindis. Nesakau, kad istoriškai priimtiniausias, nes iki 20 amžiaus pradžios didžioji dauguma lietuvių namų turėjo iš molio plūktas aslas, nors parketas buvo išrastas ir pirmą kartą panaudotas Prancūzijos karaliaus Versalio rūmuose dar 17 amžiuje. Parketas yra natūralus medis. Tai itin didelis pliusas namams, kuriuose gyvena alergiški žmonės. Natūralus medis turi savo tekstūrą ir unikalią spalvą, todėl visų namų grindys bus išskirtinės ir unikalios, priešingai nei laminatas, kurio plokščių raštai yra vienodi.

Parketas yra gaminamas iš lietuviškos medienos, daugiausiai ąžuolo ir uosio. Tiesa, naudojamas ir beržas, bei bukas, tačiau populiariausias medis parketui vis tiek išlieka ąžuolas. Uosis yra kietesnis už ąžuolą, bet ąžuolas naudojamas dažniau ne tik dėl funkcionalumo, bet ir dėl prabangos. Vien Europoje galima sutikti 200 ąžuolo rūšių. Lietuvoje auga apie 10 rūšių.

Kitos lietuviškos medienos rūšys, iš kurių gaminamas parketas yra kriaušė, vyšnia, klevas, skroblas, kaštonas. Taip pat gaminamas ir iš riešutmedžio, kurio Lietuvoje yra gana mažai.

Parketas gaminamas ir iš tokių medžių kaip bambukas, tačiau tai jau egzotinė mediena Lietuvoje, importuojama iš Kinijos. Ši mediena yra itin patvari ir, svarbiausiai, pigi. Ąžuolas ir bambukas - dvi priešingybės. Ąžuolas auga 100 metų, kol iš jo galima gaminti baldus ir parketą, tuo tarpu bambukui pakanka 2-5 metų. Ąžuolas - itin sunki mediena, o bambukas, lengvas ir patvarus. Bet kuriuo atveju, parketas iš jų išeina tikrai puikus. Ąžuolas - lietuviškas medis, todėl jis naudojamas parketui dažniau, nes turi daugiau simbolinės reikšmės. Dėl to didžiojoje namų su parketu dalyje grindys pagamintos būtent iš šio medžio. Jei statote klasikinį namą, neabejoju, kad pasirinksite būtent ąžuolinį parketą. Kam gi eksperimentuoti?

Rodyk draugams

Labai džiugu pranešti apie naują rimtą pokerio informacijos šaltinį - lietuviškus PokerNews - http://lt.pokernews.com. Pasaulinis pokerio informacijos lyderis - PokerNews.com portalas buvo kuriamas Lietuvoje, bet tik dabar pasaulį išvydo lietuviška jo versija. Pokeris Lietuvoje pasiekė didžiulį laimėjimą!

Portalas prisistato kukliai forume:

Visa tai, kuo didžiuojasi „PokerNews” pokerio naujienos, strateginiai straipsniai ir patarimai, išskirtiniai nemokami turnyrai, tiesioginės turnyrų transliacijos bei forumas - nuo šiol lietuviškai. Tačiau lt.pokernews.com komanda ne tik vers straipsnius ir pateikinės karščiausias užsienio sportinio pokerio naujienas. Stebėsime, analizuojasime ir informuosime apie Lietuvos sportinio pokerio naujienas, pateiksime ir pačių Lietuvos sportinio pokerio žaidėjų straipsnius, ir interviu su jais. Tinklaraščių skiltyje vietą ras žinomų žaidėjų mintys, o taip pokerio legendos Antano „TonyG” Guogos lietuviškojo blogo versija.
Padėsime augintis jūsų bankrollą, suteiksime geriausias sąlygas registruotis interneto sportinio pokerio kambariuose ir tapsime svarbiausia stotele jūsų sportinio pokerio kelionėje.

Pats nagų nesu prikišęs, bet tikiuosi prikišti :)

Linkiu sėkmės LT.PN redakcijai, kurioje dirba patyrę pokerio žaidėjai, todėl savo pažadų palaikyti Lietuvos pokerį laikysis 100 procentų.

Rodyk draugams

Registravausi viename iš užsienietiškų socialinių tinklų ir pamačiau neįtikėtiną dalyką - Lietuva turi tik vieną valstiją, kuri vadinasi ne Lietuva, o “Litva”. Kiek žinau iš programerių, nėra labai sunku paimti visų šalių sąrašą ir net padaryti apskričių pasirinkimą iš kiekvienos šalies.

Mokykloje geografiją mokiausi dešimtukais, iki šiol žinau pusės Amerikos valstijų sostines, žinau keletą Meksikos valstijų ir Australijos “valstijas” žinau, bet žinia apie Lietuvos vienintelę valstiją, pavadintą Litva, mane baisiai sukrėtė. Še tau ir naujienos 1000-mečio proga…

Rodyk draugams