Visose kultūrose vestuviniai žiedai simbolizuoja amžinąjį pažadą. Lietuvoje aukso žiedais mainomasi prisiekiant meilę ir pasiryžimą visą gyvenimą praleisti dviese. Tiesa, archeologiniai duomenys tvirtina, kad ši tradicija Lietuvoje ne tokia ir sena. Ilgą laiką lietuviai puošdavosi žalvario dirbiniais - manoma, kad žalvariniai žiedai buvo pradėti nešioti pirmojo tūkstantmečio pradžioje. Tuo metu žiedams buvo priskiriamos magiškos galios, saugančios nuo užkalbėjimų ir nužiūrėjimo. Tradicija mainytis vestuviniais žiedais atsirado tik XVII amžiaus viduryje.

Žiedo mūvėjimo tradicija siejama su senovės Egipto laikais - čia įspūdingo grožio dirbiniais puošdavosi faraonai, pabrėždami savo luomą. Manoma, kad Egipte atsirado ir vestuvinių žiedų tradicija, kadangi žiedai buvo nešiojami ant kairės rankos bevardžio arba didžiojo piršto - buvo tikima, kad šiais pirštais teka vadinamoji meilės arterija, susijungianti su širdimi.

Nuo seniausių laikų žiedai yra vienas simboliškiausių dirbinių, vertinamų visame pasaulyje. Žmonės tikėjo, kad žiedas yra gero gyvenimo, amžinybės ir nemirtingumo simbolis. Vėliau žiedams buvo priskiriama amžinos meilės prasmė - šiandien vestuviniai žiedai yra visame pasaulyje atpažįstamas simbolis, neprarandantis savo aktualumo - Katalikų bažnyčios Santuokos sakramente sakoma: „Imk šį žiedą - mano meilės ir ištikimybės tau ženklą”.

Kalbėdami apie žiedus, negalime pamiršti ir materialiosios jų pusės, t. y. žiedas - tai ne tik amžinosios meilės simbolis, bet ir turtinės padėties rodiklis. Kitaip sakant, vestuvinis žiedas visų pirma suvokiamas kaip brangus aukso papuošalas, demonstruojantis žmogaus finansinę padėtį, statusą ir turtus. Nors ilgą laiką buvo šventinami klasikinio dizaino, siauri jungtuvių žiedeliai, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama tvirtiems aukso dirbiniams, puoštiems brangakmeniais ir unikaliais raižiniais.

Vestuviniai žiedai nuo seniausių laikų lydimi įvairiausių legendų ir prietarų, pvz., manoma, kad aukso žiedo pametimas pranašauja nelaimę ir blogą lemtį. Net ir racionalaus mąstymo šalininkai yra įsitikinę, kad žiedo pametimas gali būti siejamas su santykių krize ar poros laukiančiais išbandymais. Vienas iš daugiausiai klausimų keliančių papročių yra nuolatinis vestuvinio žiedo mūvėjimas. Ilgą laiką žmonės, atsisakantys mūvėti aukso žiedus, buvo vertinami kaip palaidūnai, negerbiantys nei savo sutuoktinio, nei santuokos tradicijų. Šiandien vis daugiau porų neigia ilgus šimtmečius gyvavusias tradicijas ir atsisako kasdien mūvėti žiedus. Vertinant gajas simbolines prasmes, rekomenduojama vestuvinį žiedą visuomet turėti šalia savęs, jei ne mūvėti ant piršto, tuomet - pasikabinti ant kaklo. Tikėjimas magiška žiedo galia ir pagarba sutuoktiniam verčia žiedą nešioti net ir vienam iš sutuoktinių mirus. Tiesa, tuomet žiedas perdedamas ant kairės rankos mažiausiojo piršto kaip naujo gyvenimo etapo simbolis.

Patiko (0)

Rodyk draugams