Facebooko santykiai

Ar galima turėti 500 draugų? O pažįstamų?.. Jie tik kontaktai, bet kokie iš tikrųjų santykiai mus sieja su Facebook’e sutiktais žmonėmis? Su tokia dilema susiduria nemažai aktyvesnių žmonių, kurie Facebooką naudoja platesniam socialiniam bendravimui, nei savo draugų ratas. Ačiū dievui Facebooke galima savo draugelius sugrupuoti į grupes ir joms apkarpyti sparnelius, kad nelandžiotų į pagrindinę įvykių “dešrą”. O kaip teisingiau juos pavadinti, kad iš karto žinotume, kas jie tokie ir kaip jie čia pateko?

Keletas pasiūlymų, aišku, pagrįstų asmenine patirtimi:

Draugai – keletas tikrų draugų, kuriems ir dūšią atverti negaila ir apšaukti galima be jokios baimės, kad apdovanos mėlynėmis po akimis – regėjimui stiprinti…

Bičiuliai – žmonės, su kuriais liptum į kalnus, kopinėtum kaimyno bites be tinklelio, nakti eitum vogti obuolių, bet dušios neatvertum ir paslapčių nepatikėtum.

Giminės – žmonės, su kuriais esame susiję kraujo ar kitokiais giminystės ryšiais – mama, tėtvas, broliai, sesės, vaikai, įvaikiai, žmona, vyras (buvusiesiems yra atskira kategorija aprašyta žemiau ;)), sugyventiniai, ušvienė, krikšto tėvai, “dermavonės” tėvai ir t.t.

Sugėrovai – žmonės, su kuriais esate sugėrę tauriųjų gėrimų, pašokę ir tuo jūsų draugystė ir baigiasi. Tokių šiuolaikinis jaunimėlis turės bene daugumą…

Proletariatas – žmonės, su kuriais jus vienija darbas ir tik darbas, nesvarbu, ar jie jūsų bendradarbiai, ar klientai, ar konkurentai… Aišku, galite dar paskaldyti juos į Bendradarbiai, Pacientai, Klientai (Normalūs), Šnipai konkurentai, Kolegos ir t.t.

Reklameriai – žmonės, kurie nesivadina savo vardais, o prisistato kaip visokios firmos ir organizacijos. Jų tikslas – paskelbti viską apie savo verslą ar užsiėmimą. Tokiems labia gerai spaminti ir kviesti kaip Farmvilio kaimynus, Vampyrų klano narius, kortuotojus,  mafijozus savo bandai ir kitiems socialiniams feisbuko žaidimams.

Valkatos – žmonės, kurie nori su jumis draugauti jūsų nepažinodami, su kuriais jūs neturite jokių bendrų kontaktų. Dar tokius galima vadinti BOMŽais, Dvasiukais, Mėnuliais ir t.t.

Moksliukai – žmonės, su kuriais mokotės ar seniau mokėtės darželyje, mokykloje, kolegijoje, kursuose ar universitete, nes būtent tokiems ir buvo ta Vaizdaknygė sukurta prieš keletą metų. Banalu, bet galima juos dar vadinti Klasiokais, Grupiokais, Barakiniais, Dėstytuvais, Zubriukais…

EX – labia specifinė grupė žmonių. Tai mūsų buvusios meilės, aistros, sekso, gyvenimo partneriai. Žodelis “eks” nusako tik tiek, kad jie jau praeitis, todėl su jais jau galima bendrauti be širdies skausmo ir geismo. Bent jau virtualiai…

Reikalingi – tai žmonės, kurių profesija jums gali būti kada nors reikalinga – kompiuterių taisytojai, šunų išvedžiotojai, vestuvių muzikantai, baldininkai, automobilių serviso meistriukai, santechnikai, mikroautobusiuko ar sunkvežimio savininkai, pirties nuomotojai ir t.t. Aiškų, jų gali ir neprireikti, bet tokie kontaktai gali pravesti ne vien tik jums, bet ir jūsų draugams bei sugėrovams.

Užsienis – tai užklydę užsieniečiai, ar užsienyje sutikti žmons, kurių kontaktų norite neprarasti. Jie gyvena kitame pasaulyje, bet juos apsimoka laikyti dėl žaidimų, testų ir šiaip skaičiaus.

Mamos – tai dažniausiai moterų podružkės iš Supermamų forumo arba kaimynkos su kuriomis kalbama tik vaikų ir šeimos tematika.

Čia tik keletas žmonių grupių, kurias galima susigrupuoti ir taip žiūrėti, ką jie ten rašo ir spamina. Jei kokią žmonių grupę praleidau, priminkite.

Rodyk draugams

Lietuviai paminėti Zynga Vampire Wars žaidime

Esam tikrai egzotiška tauta. neseniai serialo “Moonlight” herojus vampyras aiškino, kad lietuviai turėjo net vampyrų dievą Velnią, kurį visaip garbino ir skaptavo šiurpias statulėles, dabar vieno iš populiariausių socialinių žaidimų kūrėjai irgi prisiminė lietuvius.

Zynga Vampire Wars žaidime Facebooke dabar vyksta testas, kuriame reikia atsakyti įvairius klausimus apie vampyrus kine. Testas neblogas, gan sunkus, tikriems siaubo filmų gurnamans ir fanams. 8 klausimas: Kaip vadinasi rasė, tariamai nužudiusi Selenės mamą filme Underworld?

Vienas iš atsakymų - LIETUVIAI!

Aš taip ir maniau, kad švenčiant tūkstantmetį ir didžiuojantis, kad esame pirmieji Europos teroristai, nukirtę vienuoliui galvą, prisididžiuosime. Prašau, jau po truputi iš rumunų atimame vampyrų aurą ir šiuolaikinius mitus. Mūsų velnias, kuris yra požemių dievas ir kažkada buvo moteriškos giminės tampa visų vampyrų dievu, o lietuviai yra gretinami su lykanais ir lucianais iš “Underworld” trilogijos.

Rodyk draugams

Pigu.lt reklama - “be kompiuterių Lietuvos nepaliksime”

Dažniausiai į paprastas interneto reklamas nekreipiu dėmesio, bet į šitą atkreipiau 100%. Pigu.lt savo naujienlaiškyje įdėjo reklaminę antraštę vaizduojančią didelį ledkalnį ir du skęstančius “titanikus” - IGC ir BSM MEGAPOLIS. Jei nepastebite, tai šių neseniai bankrutavusių kompiuterinės technikos prekybos gigantų pavadinimai šiek tiek pakeisti ;) Didelėmis raidėmis puikuojasi užrašas “be kompiuterių Lietuvos nepaliksime!”.

Kažkas labai kūrybiškai pasižiūrėjo į pastarųjų savaičių IT rinkos netektis ir jomis pasinaudojo ne tik susirinkdami klientūrą, bet ir reklamai.

Rodyk draugams

Facebook etiketas

Esu šiek tiek nusivylęs savo Facebooko “draugais”, kurie kiša trigrašį kur jiems nereikia. Paaiškinsiu kodėl…

Facebooke turiu 500 “draugų”. Lietuviai sudaro kokį 30-40% visų kontaktų, ne daugiau, todėl Facebooką pildau 2 kalbomis - angliškai ir lietuviškai. Jei įrašą parašau lietuviškai, užsieniečiai nekomentuoja, nes nesupranta apie ką aš čia… Jie supranta, kad įrašas skirta ne jiems. (Juokingas video angliškai ar be žodžių plinta be jokių barjerų.) Lietuviai, deja, to nesupranta, kai parašau angliškai, nes iš karto puola komentuoti lietuviškai. Jei mano vardas būtų Mark, o ne Marius, ir aš pasiskelbčiau, kad esu iš UK, o ne iš Lietuvos, tikriausiai situacija pasikeistų… Kol kas tai atrodo labai keistai…

O jei aš esu poliglotas ir suprantu 10 kalbų ir “draugauju” su viena iš tų dešimt kalbų kalbančiais žmonėmis, kaip atrodytų mano komentarai į įrašą anglų kalba? Visi sava kalba atsakinėtų? Manau, kad ne.

Taigi, mielieji mano Facebooko komentatoriai, jei aš rašau angliškai, tai malonėkite ir komentuoti angliškai. Jei rašau lietuviškai, komentuokite lietuviškai. Taip būtų labai natūralu ir sąžininga mano užsieniečių “draugų” atžvilgiu. Be to, čia elementarus interneto bendravimo etiketas - atsakyk ta pačia kalba, kuria buvo užduotas klausimas.

Tas pats galioja ne tik Facebooke, bet ir blogų komentaruose bei forumuose. Kokia kalba parašytas įrašas, tokia kalba turi būti vedama ir diskusija.

P.S. Didžioji dauguma mano pasisakymų angliškai yra apie pokerį (toks mano darbas), kuris rūpi gal tik kokiam 20-čiai mano lietuvių draugų. Prieš komentuodami įsitikinkite, ar iš tikrųjų suprantate, apie ką jūs čia komentuojate.

Rodyk draugams

Lietuva turi 1 valstiją - Litva

Registravausi viename iš užsienietiškų socialinių tinklų ir pamačiau neįtikėtiną dalyką - Lietuva turi tik vieną valstiją, kuri vadinasi ne Lietuva, o “Litva”. Kiek žinau iš programerių, nėra labai sunku paimti visų šalių sąrašą ir net padaryti apskričių pasirinkimą iš kiekvienos šalies.

Mokykloje geografiją mokiausi dešimtukais, iki šiol žinau pusės Amerikos valstijų sostines, žinau keletą Meksikos valstijų ir Australijos “valstijas” žinau, bet žinia apie Lietuvos vienintelę valstiją, pavadintą Litva, mane baisiai sukrėtė. Še tau ir naujienos 1000-mečio proga…

Rodyk draugams

Nutemk ir paplatink

Drag&Drop technologija yra gana plačiai paplitusi, bet tokio panaudojimo dar nebuvau matęs. Norėdamas paplatinti norima paveiksliuką, turi nutemti ir numesti ant tam tikros ikonėlės, per ką nori platinti - Facebooką, Twitterį, IM ar elektroniniu paštu. Tokią funkciją pamačiau viename iš populiariausių socialinių medijų bloge TechCrunch straipsnių. Funkcija pavadinta “Drag to share” ir vykdoma užvedus pelytę ant straipsnyje esančio paveiksliuko.

Jei ne vėžį varantis juodas splash screenas, tai atrodytų visiškai tobula funkcija paveikslėlių platinimui (Share).

Rodyk draugams

Mano Twitteris buvo nuhakintas ir panaudotas spamo siuntimui!

Twitter toliau stebina savo saugumo spragomis. Šįryt pasirodo aš išsiunčiau šimtus privačių žinučių DM visiems savo sekėjams reklamuodamas kažkokį svorio metimo patarimų saitą. Žinutės skirtingos:

Cari’s blog is a awesome source to lose weight, It’s helped me tremendously! http://cari-weightloss.net

Using Cari’s system she has on her blog i lost 38 lbs in 2 months using free products! http://cari-weightloss.net

using free products Cari lost over 30lb’s in 4 weeks! see how she did it read her blog! http://cari-weightloss.net

Cari’s blog talks about how to lose over 35 lb’s in a single month! Thanks Cari! http://cari-weightloss.net about

Jeigu ir jūsų Twitteris buvo nuhakintas ir kažkas pasiuntė tą Cari weightloss spamą, pirmiausiai pakeiskite savo prisijungimo slaptažodį ir atsiprašykite savo sekėjų. Kol kas tai vienintelis dalykas, ką galite padaryti. Twitteris turbut jau tvarkosi su šia baisia saugumo spraga, ir, tikiuosi, daugiau man neteks aiškintis visiems, kokį š#$%dą aš čia reklaminu.

Labai atsiprašau visų savo sekėjų. Specialiai šios žinutės nesiunčiau, su šia šlykščia spamo kampanija nesu susijęs. Prašau ištrinti šią bjaurastį ir pasikeisti savo Twitterio prisijungimo slaptažodžius, kad ir jūs vieną rytą netaptumėte spameriais prieš savo valią.

Rodyk draugams

Originalus darbo pasiūlymas

Nenuostabu, kad pastebėjau šį iriginalų darbo skelbimą, kadangi ši tema man labai priimtina pastaruoju metu (neseniai rašiau apie savo CV). Taigi, socialinių žaidimų kūrėja Playfish kompanija savo puslapyje playfish.com “pakabino” darbo skelbimą, kuris siūbuoja internetiniame vėjyje. Viskas labai gražu, be to labai neblogai atkreipia dėmesį, nes juda. Trumpa ir aiški žinutė “We’re hiring. Jobs>>>” pasako viska, ant ko paspausi, taigi, jokių paslėptų triukų., Ko daugiau bereikia?…

Be to, jei dažnai lankaisi puslapyje, gali šį skelbimuką išjungti. Na, Lietuvos flasheriai, ar sugebėtumėt padaryti geriau? ;)

Rodyk draugams

Alternatyvus mano CV

CV yra gyvenimo aprašymas, kuriame pateikiame savo profesinį kelią nuo pradžios, kai tik pradėjome pardavinėti ledus vasarą, iki pat dabartinės drebančios kėdės. Jame svarbiausia yra išsilavinimas ir darbo patirtis. Dar svarbi viena eilutė pačiam CV gale „Pageidaujama alga”… Kaip man visa tai nusibodo! Ir kokias gi išvadas apie darbuotojo kompetenciją galima sakyti matant, kad prieš 10 metų jis dirbo banke, klientų aptarnavimo skyriuje? Iš tikrųjų žmogus nešiojo popierėlius nuo vieno privačių klientų vadybininko prie kito, darė kavą ir nuolat klausė kas ką kalba „perechūrų” metu… Be to po tos banko aferėlės jis sėkmingai 4 metus darbavosi mokesčių inspekcijoje, o dar 3 - reklamos agentūroje, o pastaruosius 2 metelius vadovavo trims grožio salonams (apsivedė juos kartu su žmona…). Ką toks žmogus galėtų daryti prie bankroto slenksčio esančioje logistikos bendrovėje, kuri ką tik gavo tokį nuostabų gyvenimo aprašymą? Arba nieko, arba padaryti įmonę pelningą. Deja, tokio žmogaus įmonė nepriims, jei jo paklaus:

Ką tu dirbai seniau?

Esminis klausimas yra:

Ką tu moki dabar?

Kaip atsakyti į šį klausimą? Pabandysiu pateikti pavyzdį, kuris bus kaip alternatyvus mano CV.

**************************************

Kas aš toks? Esu Marius Kuitniauskas, gyvenu Vilniuje, 30 metų amžiaus, vedęs nuostabią žmoną Vilmą (vaikų dar neturime).

Ką aš moku? Moku nemažai naudingų dalykų:
- Ieškoti, skaityti ir analizuoti. Moku naudotis paieškos sistemomis ir susirasti man reikalingos informacijos per gana trumpą laiką. Kadangi skaitau ir rašau anglų, rusų ir lietuvių kalbomis, galiu surasti labai daug informacijos, ją perleisti per savo kaukolėje esantį filtrą, įdomesnes nuotrupas atsiminti, o visumą sugromuluoti ir pateikti savo pasvarstymus, kaip galima panaudoti vieną ar kitą aprašytą patirtį.
- Rašyti. Savo mintis moku sklandžiai aprašyti, kadangi mano specialybė - RAŠYTOJAS (Tiksliau sakant, žurnalistas: Vilniaus Universitetas, Žurnalistikos institutas 1997-2001 m.). Mintis galiu aprašinėti ir lietuviškai ir angliškai. Už savo „bazarą” atsakau - nerašau netiesos, tik faktus ar nuomones, nesiekiu nieko įžeisti, pakenkti ar kitaip sumurkdyti į balą. Kritika, kad ir aštresnė, per ilgesnę perspektyvą žiūrint, yra naudinga. Galiu rašyti išsiplėsdamas, kartais net pritempdamas tekstą prie pagrindinės temos. Galiu rašyti trumpai (mėgstu labiau nei pilstymą iš tuščio į kiaurą) - 140 Twitterio simbolių beveik pakanka…
- Bendrauti. Galiu kalbėti telefonu, nors nelabai mėgstu. Galiu rašyti oficialius laiškus ir siųsti juos faksu, bet irgi nemėgstu. Galiu rašyti el. laiškus, ką labai esu pamėgęs. Taip pat mėgstu bendrauti bet kokia chato programa - Skype, MSN Live Messenger, Gtalk. Galiu bendrauti bet kuriame socialiniame tinkle. Prieš keletą metų buvau labai aktyvus Biteplius.lt virtualios bendruomenės narys (mano nickas - maruxz, buvau „Noriu Susipažinti” klubo vienas iš moderatorių), todėl labai gerai susipažinęs su virtualaus bendravimo ypatumais. Faktas, kad susiradau savo žmoną per Draugas.lt turėtų dar labiau patvirtinti mano virtualaus bendravimo sugebėjimus. Visa tai vainikuoti turėtų 5 metų darbo su kolegomis (buvau PokerNews.com portalų projektų vadovas) visose pasaulio šalyse patirtis.
- Persikūnyti. Gal ir nepatikėsite, bet galiu įsijausti į paprasto žmogaus kailį ir iš jo varpinės pasižiūrėti į tam tikrus dalykus. Net TV reklamą galiu žiūrėti ir traktuoti skirtingai. Tai išmokau dirbdamas žurnalistu, kai paprastiems kaimo žmoneliams reikėdavo paaiškinti sudėtingai surašytus valdžios sprendimus. Kurdamas interneto svetaines apsimesdavau paprastu lankytoju, kuris ką tik išmoko naudotis kompiuteriu ir papuolė į informacijos sąšlavyną, ir svarsto kur čia rasti informaciją puslapyje. Jei protingai kalbėt - neblogai išmanau interneto portalų „usability”.
- Vertėjauti. Dažnai vadovų kalbą reikia išversti į darbuotojams priimtiną kalbą. Programuotojo kalbą reikia paaiškinti vadovui ir dizaineriui. Dizainario sapalionių teksto redaktoriai irgi ne visada supranta. Galų gale reikia paaiškinti valytojai, ką męs čia veikiame, nes jai kompiuteris - vis dar dėžės formos blogio sėkla…
- Reklamuoti ir spaminti. Galiu internete pareklamuoti tai, kas man patinka, paspaminti tai, už ką man moka pinigus, ir atvirkščiai. Moku nemažai visokių triukų ir nuolat domiuosi naujovėmis. Žodinė reklama yra daug geresnė nei vaizdinė, todėl vienas straipsnis apie Kauno zoologijos sodą gali daugiau žmonių ten atvesti, nei baneris Delfyje. Suprantu, kaip svarbu palaikyti prekės ženklo gerą vardą ir kodėl reikia kartas nuo karto išlįsti į viešumą.
- Išnaudoti kitus. Jei negali pats padaryti kažkokio darbo - paprašyk pagalbos kitų. Jei kitiems nėra už tą pagalbą mokama, įtikink, kad vis tiek reikia tai padaryti. Štai jums ir klasikinis išnaudojimo atvejis, bet man jis - pats nemaloniausias. Dirbdamas tarptautinėse komandose suvokiau, kad būtina išnaudoti žmonių patirtį ir ryšius, jei jų pačių sugebėjimų nupirkti negalima. Mėgstu turėti asistentą - žmogų, kuris daro darbus, kurių nemėgstu arba neturiu laiko, nes jie reikalauja krapštumo (ir kruopštumo). Jei pats neturi kai kurių darbui reikalingų charakterio savybių - pavesk tuos darbus asistentui, nes jam bus paprasčiau susitvarkyti. Tai ne manipuliacija - tai gerojo išnaudojimo pavyzdys, kai komanda pasidalina darbais ir optimaliai greitai ir efektyviai juos atlieka.
- Skaičiuoti pinigus. Esu tikras lietuvis, todėl svetimų pinigų skaičiavimas man į kraują įaugęs. Galiu suskaičiuoti, kiek pastangų prireiks įgyvendinti vieną ar kitą projektą, kiek laiko užtruks, kiek papildomai reikės primokėti, kiek pinigų reikia uždirbti įmonei, kad visi būtų laimingi ir garantuoti dėl savo darbo vietos. Kitaip sakant, moku skaičiuoti ROI. Stengiuosi taupyt kompanijos pinigus, bent jau kanceliarinių sąskaita (visada rašausi pastabas ant kitos panaudoto lapo pusės).
- Apsiginti. Ginu savo idėjas kaip liūtas, jei dėl jų pats neabejoju. Ginu savo komandą kaip tigras, jei ja pasitikiu. Ginu savo kompaniją kaip lokys, nes tai ne tik alga ir darbo vieta, tai - lojalumas. Ginu savo šeimą ir pažiūras, nes tai vienintelis mano turtas, kurį turiu. Deja, nemoku apginti savo vardo, todėl daug kas mane laiko nerimtu žmogumi. ;) Bet čia jau jų problema, nes „šunys loja, o karavanas - žingsniuoja”…

Kai nepadeda įprastinės priemonės, tenka nustatyti va tokią rožą

- Valdyti. Kas sakė, kad demokratija - pati tobuliausia santvarka? ;) Tenka įvesti valdovo instituciją vietoj projektų vadovo, nes tik besalygiškas užduočių vykdymas ir atsakomybės delegavimas vienam žmogui gali padėti įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Prisiimdamas atsakomybę už komandą, su kuria dirbu, privalau būti tikras, kad jie padarys viską, kad ir kaip beprotiškai tai atrodytų (aišku, į šulinį šokti neliepiu). Esu labai reiklus kitiems, bet dar reiklesnis sau. Tai padeda atlikti darbus kokybiškiau.
- Juokauti. Humoras darbe atlieka labai svarbų darbą - atpalaiduoja žmones nuo streso, kurį pats, kaip vadovas ir sukeliu. Pajuokauti mėgstu kandžiai ir kartais aštriai. Inteligentiški juokeliai man ne pakeliui, nes esu kilęs iš kaimo, kur žmonės gyvenimo į vatą nevynioja (vynioja į ruberoidą…)
- Dairytis į šalis. Domėjimasis naujausiomis madomis, technologijomis, sprendimais, paslaugomis ir t.t. atveria akis ir suteikia naujų idėjų. To neužtenka, nes domėtis reikia ir komandai, tad tai yra komandinis darbas. Kitaip gali tapti išprotėjusiu pranašu, kai pradeti aiškinti, kad REIKIA kurti atskirą svetainės dizainą iPhonui, nes po 2 metų visi mes tik tokiais telefonais tesinaudosime.

Dar moku šio bei to, be to, greitai mokausi :)

Kažin, ar šis sąrašas geriau už mano CV?

Dar ir anglšką CeeVee pasidariau…

Rodyk draugams

Įspūdžiai iš Kauno (Lietuvos) zoologijos sodo

Savaitgalį buvau Kaune, Zoologijos sode. Pasidalinsiu trumpai savo įspūdžiais. Galiu sau leisti viską kritikuoti, kadangi esu buvęs užsienio zoologijos soduose ir matęs, kaip ten gyvena gyvūnai ir dirba žmonės.

Vaizdelis iš Warribee zoologijos sodo netoli Melburno, Australija:

Mums, sėdintiems autobusiuke, kelią pastojo raganosių šeimynėlė. Nieko nedarė, tik pažiūrėjo į mūsų persigandusias akis ir nuejo savo keliais…

Vaizdelis iš Kauno zoologijos sodo, Lietuva:

Lapiukas suka ratais kaip pakvaišęs. Jis uždarytas dar palyginus dideliame narve su labai aprūdijomis grotomis. Iki grotų prieiti negalima.

Išvada: Warribee zoologijos sode eksponatai yra patys lankytojai, nes gyvūnai stebi juos, pasislėpusius už storiausio autobusiuko stiklo, o Kaune gyvūnai - “zekiukai” ant išprotėjimo ribos, uždaryti už trigubų grotų…

Pirmiausiai nustebino progresas. Susiradau seną žmonos nuotraukų albumą, kur ji zoologijos sode lankėsi prieš 5 metus ir bandžiau žaisti žaidimą “surask 5 skirtumus”. Vienintelis skirtumas buvo kai kurie gyvūnai, bet aplinka ir gyvenimo sąlygos - nepasikeitė. Tai negi per 5 metus nesurinko pinigėlių naujiems narveliams?

Kitas bene labiausiai stebinantis dalykas yra kontrolieriaus nebuvimas. Nori įeiti į zoologijos sodą nemokamai? Prašom - kontrolieriaus nėra. Perki bilietus, o gauni čekį. Bilietų negauni. Kada nori įeini, kada nori - išeini. Pastatykite buvusią troleibusų kontrolierę su gestapiniais veido bruožais ir pamatysite, kaip pelnas šoktels 20%!

Labai nustebino gyvūnėlių globos plakatai. “Liūtą Simbą globoja <...> mokyklos pradinukai”. O tas Simba su savo Simbiene sėdi šiek tiek didesniame narve nei parodytas lapiukas. Gal ne pradinukams globoti reikia duoti, o kokiam Omnitel, Coca Cola, Kraft Lietuva, RST, Mažeikių Nafta, Ranga IV ar kitai didžiulei bendrovei, kuri už tą lentelę galėtų per metus keliolika tūkstantėlių pakloti kaip už eilinę lauko reklamą? Gal tada bus galima Simbai narvą padaryti kaip karčiuotajam vilkui, kuris laksto iš vieno voljero galo į kitą? Nežinia…

Be vaikų žaidimo aikštelų yra ir vienas mokamas atrakcionas. Ant bulvinio maišo už 2 litus gali nusileisti tokiu vamzdžiu-čiuožykla, užuot iki žirafų nusileidus laiptais. Bulvinis maišas tikrai gerai čiuožia…

Atrodo neremia valžia Žalgirio, tai ir Zoologijos sodui nieko neduoda, nes visi tie pinigai, kuriuos jie surenka išeina maistui, gydymui ir žiemojimui šiltesnėse patalpose. Tačiau pats zoologijos sodas galėtų labiau pasistengti. Pasvirusi tvara nereikalauja kelių tūkstančių - ją tereikia pataisyti paprastam, minimumą gaunančiam, darbuotojui. Zoologijos sodas nesukūrė jokios infrastruktūros, kur žmonės galėtų išleisti pinigų būdami čia visą dieną (perėjome viską per 2 valandas su mažu vaiku, kuris nuolat pavargsta…):
- Nėra normalių maitinimo taškų. Dabar ten pardavinėjama tik ledai, čipsai, limonadas ir cukrinė vata
- Nėra viešų gyvūnų šėrimo grafikų, kur žmonės galėtų ateiti ir pasižiūrėti, kaip liūtui įmetamas mėsos gabalas…
- Nėra jokio fotografo, kuris profesionaliai galėtų nufotografuoti mane su kokiu žiurkėnu, ožkiuku, ant ponio, su žalčiuku ar pan., o išeinant galėčiau nusipirkti jau gatavą nuotrauką
- Nėra jokių suvenyrų su sodo gyventojais, nors jie turi savo lietuviškus vardus ir yra sodo pažiba. Nėra jokių normalių suvenyrų apskritai.
- Nėra prižiūrėtojų, kurie prieitų ir papasakotų žmonėms apie gyvūnus, nėra jokių parodomųjų gyvųnų šou

Žodžiu nėra jokių atrakcijų, kurios mane išlaikytų ten ne 2, o 6 valandas, už kurias galima būtų paimti jau ne 11, o 25 ar daugiau litų už dieną. Nėra jokios papildomos informacijos lietuvių kalba (vargas užsieniečiams zoosodo lankytojams, nes informacijos apie gyvūnus nėra nei rusiškai, nei angliškai).

Pridėkime trigubas grotas, kurios jau yra nurūdėjusios (ne surūdėjusios, o nurūdėjusios - kai virbai būna netekę dalį paviršiaus) ir apsamanojusius kelmelius, ant kurių barsukas nelabai nori sėdėti ir lindi kur kitur. Vaizdelis griebiantis už širdies. Ne veltui mūsų mažasis gyvūnų mylėtojas, keliavęs su mumis, mamai ir močiutei galėjo pasakyti, kad matė tik didžiuuuuuuuuuulį smauglį, o nė vieno gyvūno neprisiminė, nors apie visus jam pasakojome kiek žinojome…

Blogiausia tai, kad toks apsileidimas didžiąja dalimi dėl pačių Zoologijos sodo darbuotojų (valdžios, ne paprastų prižiūrėtojų) kaltės. Nesistengia rasti pinigų ar sukurti paslaugų, už kurias žmonės mokėtų pinigus ir būtų galima naujus narvus padaryti ar naujų gyvūnų įsigyti. Gal monopolija kalta? Juk Kauno Zoologijos sodas Lietuvoje vienintelis toks. Žmonių sodeliai su keliais žvėriukais jiems konkurencijos nesudaro, tad kam stengtis? Yra kaip yra… Bent interneto puslapį gražesnį galėtų pasidaryti, leisti prižiūrėtojams rašyti jų globotinių blogus (pamenate, kiek dėmesio sulaukė taip ir neišsikalusių pingviniukų blogas?), rengtų įvairius foto konkursus ar sukurtų Facebooko fanų puslapį… Yra galybė priemonių, kaip populiarinti save internetu, kurios kainuoja tik laiką, nes tokį reiškinį kaip zoologijos sodas visi mėgsta ir palaiko. Aišku, kai “Zoologijos sodas” reikia pervadinti į “Zoologijos sodas-kalėjimas”, jokio biznio nepadarysi…

Rodyk draugams